Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Vaikštynė nėra būtinas ir ne toks saugus prietaisas
Kai šeimoje atsiranda kūdikis, artimieji stengiasi suteikti viską, kas geriausia – naudingų žaislų, patogių prietaisų, įtaisų, neva palengvinančių vaiko priežiūrą, vienas iš jų – vaikštynės.
Viena populiariausių dovanų gimimo, krikštynų ar kitų švenčių proga dažnai būna kūdikių vaikštynės. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai idealus variantas: kūdikis juda, tyrinėja erdvę, o tėvai gali kelias minutes atsipalaiduoti. Tačiau ar vaikštynės tikrai tokios saugios ir naudingos, specialiai Medicinos TV puslapiui papasakojo pediatrė Marina Šakotko, taip pat paaiškino, kad, nepaisant jų populiarumo, vaikštynės gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Kodėl tėvai renkasi vaikštynę
Tėvai paprastai perka vaikštynę dėl šių priežasčių:
- vaikas tarsi greičiau išmoks vaikščioti;
- Kūdikis užimtas, o tėvai turi kelias laisvas minutes;
- vaikas yra saugioje uždaroje erdvėje ir negali nukristi ar pasiekti pavojingų daiktų.
Iš pirmo žvilgsnio tai turi daug privalumų. Tačiau tai tik paviršutiniškas vaizdas.
Kas vyksta su vaiko kūnu vaikštynėje
Fiziologiškai vaiko kūnas vystosi palaipsniui:
- Stiprėja nugaros, kaklo ir dubens raumenys;
- formuojasi koordinacija;
- stabilizuoja raumenų ir kaulų sistemą.
Kai vaikui vaikštynė uždedama per anksti – 6-8 mėnesių amžiaus – jo kūnas dar nėra pasiruošęs vertikaliam krūviui.
Vaikštynė sukuria klaidingą pasitikėjimo judėjimu jausmą: vaikui atrodo, kad jis „eina”, tačiau iš tikrųjų jo kūnas tik imituoja šį procesą, o ne natūraliai įjungia tinkamus raumenis.
Vaikštynės naudojimo rizika ir pasekmės
- Skeleto-raumenų sistemos raidos sutrikimai. Ankstyvos apkrovos dar nesustiprėjusiems sąnariams ir stuburui gali lemti stuburo, klubų deformacijas ir laikysenos problemas ateityje.
- Netinkamo vaikščiojimo formavimasis. Vaikas įpranta keliauti ant pirštų galų, nes pėda dar nepasirengusi tinkamai apsisukti einant. Tai gali išlikti net ir atsisakius vaikštynės – tėvai dažnai pastebi, kad vaikas tada vaikšto „ant pirštų galų”.
- Pėdos formavimosi sutrikimas. Dėl nenatūralios pėdos padėties gali atsirasti plokščiapėdystė, pirštų deformacijos ir pusiausvyros sutrikimų.
- Vėluojantys savarankiški įgūdžiai. Vaikas, kuris aktyviai naudojasi vaikštyne, vėliau gali pradėti savarankiškai sėdėti, ropoti ir vaikščioti. Jis netreniruoja pusiausvyros, koordinacijos ir kitų būtinų įgūdžių.
- Galimi sužalojimai. Nepaisant tariamo saugumo, vaikštynėje sėdintis vaikas gali pasiekti pavojingus daiktus, nukristi nuo laiptų arba apsiversti su vaikštyne.
Vaikštynių nauda
Medicininiu požiūriu jie nenaudingi. Nė viena oficiali medicinos organizacija nerekomenduoja naudoti vaikštynių. Daugelyje šalių netgi siūloma uždrausti jas pardavinėti.
Jei ieškote saugios alternatyvos, geriau suteikite vaikui erdvią, saugią erdvę savarankiškai tyrinėti pasaulį: minkštą kilimėlį, lovytę, kilimu išklotas grindis be smulkių daiktų.
Kai jūsų vaikas yra pasirengęs savarankiškai vaikščioti
Kiekvienas vaikas yra skirtingas, tačiau paprastai:
- savarankiškai atsisėda – apie 6-8 mėn;
- užtikrintai šliaužia – 7-10 mėn;
- stovi ant atramos – 9-11 mėn;
- žengia pirmuosius žingsnius – 12-15 mėn.
Natūrali raida numato, kad vaikas pirmiausia išmoksta išlaikyti pusiausvyrą sėdėdamas, paskui stovėti ant atramos ir tik tada vaikščioti. Vaikštynės pažeidžia šią seką.
Vaikštynė nėra būtinas ir ne toks saugus prietaisas. Geriausia, ką gali padaryti tėvai, tai leisti vaikui vystytis natūraliu tempu. Aktyvus šliaužimas, savarankiški bandymai atsistoti ir vaikščioti be papildomų prietaisų – tai raktas į tinkamą judamojo aparato sistemos formavimąsi ir sveiką jūsų kūdikio ateitį.
Svetainė nėra saugi! Visiems jūsų duomenims gresia pavojus: užpuolikai pasinaudos slaptažodžiais, naršyklės istorija, asmeninėmis nuotraukomis, banko kortelėmis ir kitais asmeniniais duomenimis.
