Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Gebėjimas patirti ir išreikšti emocijas yra svarbesnis, nei manote.
Tikrosios emocijos ne visada turėtų būti rodomos viešai. Healthline rasite naudingos informacijos apie tai, kodėl mums reikia emocijų, kodėl negalime jų atsisakyti ir ką su jomis daryti, kai kartais jos iš mūsų veržiasi kaip tešla iš statinės. Nors emocijos gali būti naudingos kasdieniame gyvenime, jos taip pat gali neigiamai paveikti jūsų emocinę sveikatą ir santykius, kai tampa nekontroliuojamos.
Kai esate susitaikę su savo emocijomis, turite žinių, kurios gali padėti:
- priimant sprendimus;
- Sėkmingi santykiai;
- Kasdieniai tarpusavio santykiai;
- Savipagalba.
Terapeutė Vicki Botnick sakė, kad bet kokia emocija, net ir teigiama, pavyzdžiui, pakili nuotaika ar džiaugsmas, gali sustiprėti iki tokio lygio, kad ją bus sunku kontroliuoti.
Stebėkite savo emocijas
Emocijos daro mūsų gyvenimą įdomų, unikalų ir spalvingą. Stiprūs jausmai gali reikšti, kad mes visiškai priimame gyvenimą, kad neslopiname savo natūralių reakcijų. Visiškai normalu retkarčiais pasijusti emociškai prislėgtiems – tiek malonių įvykių, tiek sudėtingų ar svarbių situacijų metu.
Tačiau reguliariai nekontroliuojamos emocijos gali sukelti:
- Konflikto santykiuose ar draugystėje;
- Sunkumai santykiuose su kitais žmonėmis;
- Problemos darbe ar mokykloje;
- Noras vartoti tam tikrus vaistus, kurie gali padėti valdyti emocijas;
Skirkite laiko išanalizuoti, kaip nevaldomos emocijos veikia jūsų kasdienį gyvenimą, ir vėliau padės nustatyti probleminius jo aspektus.
Stenkitės valdyti emocijas, o ne jas slopinti
Deja, savo emocijų negalime valdyti vidiniu jungikliu, nors kartais tai būtų ne tik patogu, bet ir naudinga. Pagalvokite, ar tikrai norėtumėte ką nors išjungti į „0”, galbūt ta konkreti emocija, nors ir buvo ašaringa ir skausminga, vis tiek turėjo jums kažką teigiamo. Kai slopinate emocijas, neleidžiate sau patirti ir išreikšti jausmų. Tai gali vykti sąmoningai arba nesąmoningai.
Mokantis valdyti emocijas svarbu jų neslėpti. Sveika emocijų raiška apima pusiausvyrą tarp to, kai jos užvaldo arba kai jų visai neišreiškiame.
Nustatykite, kaip jaučiatės
Skirkite akimirką ir supraskite savo nuotaiką, tai padės jums susigrąžinti savikontrolę. Jei tam tikra situacija išmuša žemę iš po kojų, tiesiog paklauskite savęs ir sąžiningai atsakykite:
- Ką aš dabar jaučiu? (nusivylimą, gėdą, pyktį)
- Kokia yra tikroji mano emocijų priežastis?
- Ar ši situacija turi kitokį paaiškinimą, kuris būtų prasmingas?
- Ką noriu daryti su savo jausmais? (šaukti, mėtyti daiktus, parašyti kam nors ką nors nemandagaus)
- Ar yra geresnis būdas susitvarkyti su šiomis emocijomis?
- Ar galiu tiesiogiai ir sąžiningai išsakyti, ką jaučiu?
Svarstydami galimas alternatyvas, keičiate savo mintis, o tai gali padėti pakeisti pirmąją smurtinę reakciją. Šiek tiek pasipraktikavus, ši klausinėjimo technika vėliau atsiras jūsų galvoje, kai jos prireiks.
Priimkite savo emocijas. Absoliučiai visos emocijos
Kai kyla emocijos, jų priėmimas padeda jaustis patogiau. Kai jaučiatės patogiau su intensyviomis ir ryškiomis emocijomis, galite jas išgyventi visapusiškiau, nesileisdami į kraštutinumus ar nereikalingas reakcijas. Priimant emocijas galima patirti didesnį pasitenkinimą gyvenimu ir mažiau psichikos dirginimo simptomų.
Pabandykite vesti nuotaikos dienoraštį
Savo jausmų ir reakcijų fiksavimas gali padėti atskleisti destruktyvius elgesio ir emocijų modelius. Kartais vien tik apmąstyti savo emocijas gali nepakakti. Užrašydami savo jausmus popieriuje galite giliau analizuoti dalykus.
Atpažinsite, kada tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, problemos darbe ar konfliktai šeimoje, skatina tam tikras emocijas, kurias jums sunkiau kontroliuoti. Nustatę konkrečius dirgiklius, galėsite rasti būdų, kaip veiksmingiau juos valdyti.
Vesti dienoraštį naudingiausia, jei tai darysite reguliariai. Turėkite dienoraštį visada po ranka ir užsirašykite stiprias emocijas ar jausmus. Pažymėkite sukeliančius veiksnius ir savo reakciją į juos. Jei jūsų reakcija neefektyvi, naudodamiesi dienoraščiu raskite naujų būdų, kaip ateityje susidoroti su emocija.
Kvėpavimas
Žinoma, kvėpavimas ir dėmesys kvėpavimui nepadės išnykti tam tikroms emocijoms, tačiau gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti įsižeminti ir žengti žingsnį atgal po pirmojo emocijų protrūkio ir bet kokios kraštutinės reakcijos, kurios norite išvengti.
Kiekviena emocija turi savo vietą ir laiką
Pavyzdžiui, nevaldomas verksmas yra normali reakcija į sunkias gyvenimo aplinkybes. Jei reikia išlieti pyktį ar įtampą, gali padėti rėkimas į pagalvę ar net smūgis kumščiu.
Tačiau kai kuriose situacijose reikia savikontrolės. Nepaisant to, koks esate nusivylęs, šaukdamas ant viršininko, pavyzdžiui, dėl nesąžiningos drausminės nuobaudos, problemos neišspręsite. Atkreipdami dėmesį į aplinką ir situaciją, galite atpažinti, kada galite išlieti savo jausmus, o kada turėtumėte susilaikyti.
Suteikite sau erdvės
Pabandykite atitraukti dėmesį nuo skausmingos ar nemalonios situacijos ar asmens. Kartais banaliai reikia kur nors nueiti, kad pakeistumėte regimąjį vaizdą. Tačiau toks atitraukimas turėtų būti laikinas, vienaip ar kitaip situaciją reikės išspręsti, o ne paslėpti giliai savyje.
Jus galima išgelbėti:
- Walkabout;
- Malonaus vaizdo įrašų turinio peržiūra;
- Pokalbis su mylimu žmogumi.
Specialistų pagalba
Tačiau jei emocijos ir toliau jus užvaldo, gali būti, kad atėjo laikas ieškoti profesionalios pagalbos. Ilgalaikiai ar nuolatiniai emocijų reguliavimo sutrikimai ir nuotaikų svyravimai siejami su tam tikromis psichikos ligomis, įskaitant ribinį asmenybės sutrikimą ir bipolinį sutrikimą. Emocijų kontrolės problemos taip pat gali būti susijusios su traumomis, šeimos ar kitomis pagrindinėmis problemomis.
Terapeutas gali suteikti užjaučiančią paramą, nesmerkdamas, ypač jei jums prasideda mintys apie savižudybę ar kitos panašaus pobūdžio mintys. Atminkite, kad jei nesusitvarkote, nesate vienas, visada yra kas nors, kas jus išklausys ir palaikys, svarbu paklausti ar kreiptis.
Svetainė nėra saugi! Visiems jūsų duomenims gresia pavojus: užpuolikai pasinaudos slaptažodžiais, naršyklės istorija, asmeninėmis nuotraukomis, banko kortelėmis ir kitais asmeniniais duomenimis.
