Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Katės paprastai elgiasi taip, tarsi būtų ramiausios būtybės šiame pasaulyje, tačiau jos nėra
Iš pradžių gali atrodyti, kad katės, turinčios viską, ko joms reikia patogiam gyvenimui, visiškai nepatiria streso. Tačiau už ramios išvaizdos gali slėptis labai jautri nervų sistema. Apie tai rašo PetHelpFul.
Todėl ekspertai įvardijo 5 požymius, kurie rodo, kad jūsų augintinis patiria stresą.
Išmatos netinkamoje vietoje
Kalbama apie tai, kad katės gali šlapintis arba tuštintis ne į savo kraiko dėžę. Nors gali atrodyti, kad katė taip elgiasi iš pykčio, iš tikrųjų tai yra būdas parodyti savo diskomfortą.
„Šlapindamasi ant skalbinių, lovos ar sofos jūsų katė leidžia jums suprasti, kad kažkas negerai ir ji patiria stresą. Stresą sukeliantys įvykiai gali lemti, kad katė nebetoleruos nešvarios kraiko dėžės ar sunkiai pasiekiamos vietos”, – aiškinama medžiagoje.
Pasak sertifikuotos veterinarijos gydytojos elgsenos specialistės Megan Herron, stresą gali sukelti naujų augintinių ar žmonių atsiradimas, namų remontas arba konfliktai su kitomis katėmis ar žmonėmis,
Per didelis laižymasis
Jei jūsų katė nuolat laižosi, gali būti, kad taip ji save ramina.
„Dėl pernelyg dažno laižymosi gali slinkti plaukai dėl savęs traumavimo. Kai tai vyksta dėl nemedicininių problemų, pavyzdžiui, streso, nusivylimo ar konflikto, tai vadinama psichogenine alopecija”, – aiškinama leidinyje.
Kaip pažymėjo sertifikuota veterinarijos elgsenos specialistė Christine D. Calder, toks elgesys dažniausiai pastebimas katėms, kurios gyvena su kitomis katėmis ir kurių visi pagrindiniai poreikiai nėra visiškai patenkinti.
Baldų braižymas
Baldų draskymas gali būti signalas, kad katei kažkas nepatinka. Be to, turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, ką katė drasko.
„Draskymas tam tikrame kambaryje arba ant žmogaus daiktų gali signalizuoti apie santykių problemas, kurias gali tekti spręsti”, – sako sertifikuoti veterinarijos elgsenos specialistai daktarai Debra Horwitz ir Gary Landsbergas.
Miego režimo pokyčiai
Stresą patirianti katė gali pradėti mažiau miegoti, nes ją pradeda erzinti triukšmas ar aplinkos pokyčiai. Taip gali atsitikti, pavyzdžiui, persikraustymo metu, ypač jei kraustotės iš didesnių namų į mažesnius.
„Per didelis ir pasikartojantis stresas katėms gali sukelti ir priešingą problemą. Bendras aktyvumo sumažėjimas ir daugiau laiko praleidžiamas miegant gali būti katės depresijos požymis”, – pažymėjo sertifikuota veterinarijos elgsenos specialistė daktarė Wailani Sung.
Apetito pokyčiai
Kaip pastebėjo daktarė Kirsty Sexel, sertifikuota veterinarijos elgsenos specialistė, dėl streso katėms gali sumažėti apetitas. Į tai verta atkreipti dėmesį, nes tokios katės gali būti jautrios mirtinai pavojingai ligai, vadinamai kepenų lipidoze.
„Ši ypatinga medžiagų apykaitos reakcija ypač būdinga katėms, turinčioms antsvorio ir pereinančioms prie sumažėjusio maisto suvartojimo. Kas atsitinka: po maisto atsisakymo laikotarpio kepenys pradeda skaidyti organizmo riebalus, o tai gali perkrauti jų gebėjimą apdoroti riebalus, todėl riebalai kaupiasi kepenyse”, – pabrėžė daktaras Davidas Williamsas.
Todėl, kad jūsų katinėlis patirtų mažiau streso, suteikite jam ramybę ir komfortą. Visų pirma galite sukurti saugias zonas, kad streso atveju katė žinotų, kur pasislėpti.
„Tai gali būti aukštos peryklos, ramūs kambariai ir slėptuvės, padedančios katėms atkurti idealią emocinę homeostazę”, – patariama straipsnyje.
Svetainė nėra saugi! Visiems jūsų duomenims gresia pavojus: užpuolikai pasinaudos slaptažodžiais, naršyklės istorija, asmeninėmis nuotraukomis, banko kortelėmis ir kitais asmeniniais duomenimis.
