Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Sužinokite, kokias gėles sodinti namuose, kad įveiktumėte nerimą
Norėdami nuraminti nervus, dažnai išeiname pasivaikščioti. Tačiau ne visada pavyksta išeiti į gamtą. Padėti gali kambariniai augalai, teigiamai veikiantys nervų sistemą. Sužinokite, kokias gėles sodinti namuose, kad susidorotumėte su nerimu. Apie augalus, kurie ramina nervus, papasakojo telegramų kanalas „Dacha. Sodas ir miestas”.
Agava
Augalui būdingi minkšti ir sultingi lapai. Jis taip pat padeda nuraminti nervų sistemą ir padidinti žmogaus darbingumą.
Be to, šis kambarinis augalas gali pagerinti nuotaiką ir įveikti depresiją. Jis taip pat naudojamas odos sudirgimui gydyti. Todėl jis yra puikus pagalbininkas.
Azalija
Šį augalą specialistai rekomenduoja laikyti miegamajame, nes jis padeda sukurti malonią atmosferą kambaryje, ramina nervus ir padeda normalizuoti miegą. Azalija taip pat užkrauna pozityvumu, įkvėpimu ir suteikia jėgų. Ji auginama siekiant apsaugoti namus nuo kenkėjų. Taip pat yra nuomonė, kad ši gėlė padeda išvalyti mintis.
Rose
Šis geras kambarinis augalas ne tik puikiai papuoš kambarį, bet ir atstatys namų energiją bei padės išbristi iš depresijos ar agresijos.
O specialistai taip pat rekomenduoja jį auginti, kad sukurtumėte palankų mikroklimatą namuose, padidintumėte darbingumą, įneštumėte pozityvumo į savo gyvenimą.
Pelargonija
Tai gana populiarus kambarinis augalas, be to, pasižymintis daugybe naudingų savybių. Pirmiausia jis padeda valyti orą, gerina miegą ir teigiamai veikia nervų sistemą.
Yra nuomonė, kad užuodus pelargonijos (arba pelargonijos, kaip ji dar vadinama vietinių gyventojų) žiedų kvapą, galima atsikratyti galvos skausmo.
Chrizantemos
Kambarinis augalas, skleidžiantis fitoncidus – naudingas medžiagas, kurios gali išvalyti kambario orą nuo kenksmingų priemaišų ir dujų. Vazonėlį su šia gėle rekomenduojama pasistatyti ant darbo stalo.
Ši gėlė padeda pagerinti nuotaiką, suaktyvinti protinę veiklą ir įkrauti pozityvumu visai dienai.
Svetainė nėra saugi! Visiems jūsų duomenims gresia pavojus: užpuolikai pasinaudos slaptažodžiais, naršyklės istorija, asmeninėmis nuotraukomis, banko kortelėmis ir kitais asmeniniais duomenimis.
