Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Introvertiškumas – ne yda, o charakterio bruožas, kurį reikia gerbti ir palaikyti
Tėvai visada stengiasi atskleisti savo vaikų charakterio bruožus. Jie pastebi pirmąsias temperamento apraiškas, stebi jų elgesį naujose situacijose ir tarp kitų vaikų.
Leidinys „Psychology Today” pranešė, kad daugelis temperamento bruožų išryškėja jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Dr. Marty Olsen Laney paaiškino, kad introversija ir ekstraversija yra užklojamos nuo gimimo ir tik su amžiumi išryškėja. Kūdikiams intravertiškumo požymiai pradeda ryškėti jau nuo keturių mėnesių amžiaus.
Domėjimasis pasauliu, bet atsargumas jį tyrinėjant
Intravertai iš prigimties yra pastabūs ir smalsūs, tačiau prieš imdamiesi veiksmų jie įvertina situaciją. Vaikas gali stovėti nuošalyje žaidimų aikštelėje ir atidžiai stebėti, kaip žaidžia kiti, prieš nuspręsdamas prisijungti. Jis neskuba leistis į naujus nuotykius, bet pirmiausia stebi ir analizuoja.
Padidėjęs jautrumas aplinkai
Net ankstyvoje vaikystėje introvertiški kūdikiai į triukšmingas ar perpildytas vietas gali reaguoti verkdami. Kūdikiai, kurie stipriai reaguoja į naujus dirgiklius, užaugę dažniau tampa introvertais. Tokie kūdikiai gali vengti minios, būti arti tėvų ir ilgiau prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Priešlaikinis gimdymas arba mažas gimimo svoris
Žurnale Archives of Disease in Childhood – Fetal & amp; Neonatal Edition paskelbtame tyrime nustatyta, kad neišnešioti ir mažo gimimo svorio kūdikiai dažniau būna introvertiško temperamento.
Drovumas nepažįstamų žmonių akivaizdoje
Intravertai dėl savo prigimties lėtai užmezga kontaktą. Vaikas gali būti tylus arba vengti akių kontakto su nepažįstamais žmonėmis, tačiau namuose jaustis laisvai ir laisvai. Šeimos rate gali būti kalbus, linksmas ir smalsus, tačiau socialinėse situacijose atsargus.
Savarankiškai žaidžiantis hobis
Intravertai turi lakią vaizduotę ir gali ilgai žaisti savarankiškai, pasinerdami į savo fantazijas. Jie gali kurti ištisus pasaulius, statyti statinius iš kubelių arba piešti detalius paveikslėlius. Vyresniame amžiuje jie gali teikti pirmenybę skaitymui, menui ar kompiuteriniams žaidimams.
Nuovargis po socialinių renginių
Po dienos, kupinos bendravimo, intravertai gali jaustis išsekę. Jei vaikas po susitikimo su draugais tampa irzlus arba jam reikia laiko atsigauti, tai gali būti ženklas, kad jis yra intravertas. Jai reikia ramaus poilsio, kad vėl jaustųsi gerai.
Stiprus atsiskyrimo nerimas
Intravertai yra linkę į atsiskyrimo nerimą ir stresą. Jie stipriai prisiriša prie „saugaus” asmens ir gali jaustis nejaukiai, kai yra priversti būti be jo. Tokiose situacijose svarbu palaikyti vaiką ir palaipsniui pripratinti jį prie naujos aplinkos.
Gilūs apmąstymai ir įdomūs klausimai
Introvertiški vaikai dažnai užduoda klausimus, kurie stebina savo gilumu. Jie domisi sudėtingomis temomis, apmąsto savo veiksmus ir analizuoja juos supantį pasaulį. Jų vidinis pasaulis turtingas, o mąstymas netradicinis.
Sunkumas reikšti mintis
Intravertai labiau pasikliauja ilgalaike atmintimi, todėl jiems gali būti sunku greitai išreikšti savo mintis. Vaikas gali ilgai ieškoti tinkamo žodžio ar sustoti pokalbyje. Jai dažnai lengviau užrašyti ar nupiešti savo mintis, nei jas paaiškinti garsiai.
Savarankiškumas ir nepriklausomybė
Introvertiški vaikai dažnai pasikliauja savo vidiniais ištekliais. Jie gali neprašyti pagalbos net tada, kai jos reikia, ir bandyti patys išspręsti sudėtingas situacijas. Jiems patogiau dirbti vieniems, o ne grupėje, ir jie geba giliai susikaupti.
Kaip padėti introvertiškam vaikui
Intravertiškumas yra ne yda, o charakterio bruožas, kurį reikia gerbti ir palaikyti. Tėvai gali padėti vaikui prisitaikyti prie socialinio pasaulio, o ne versti jį keisti savo prigimtį. Svarbu:
- sukurkite vaikui patogią erdvę, kurioje jis galėtų turėti privatumo;
- duokite jai laiko prisitaikyti prie naujų situacijų;
- neversti aktyviai bendrauti, jei ji tam nepasirengusi;
- palaikykite jos interesus ir pomėgius;
- mokykite ją švelniai išeiti iš savo komforto zonos, tačiau nedarykite spaudimo.
Tėvystės stilius atlieka svarbų vaidmenį formuojant vaiko asmenybę. Jei introvertiškas vaikas yra palaikomas ir suprantamas, jis auga pasitikėdamas savimi ir randa savo unikalų kelią pasaulyje.
Intravertiškumas yra ne apribojimas, o ypatinga dovana, kurią reikia puoselėti. Pasauliui reikia pastabių, jautrių ir gilių žmonių – tokių kaip mažieji intravertai.
