Iliustracija / nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kas slypi už nemeilės skaičiams, ir pasidalysime šios problemos sprendimo būdais.
Matematika yra dalykas, nuo kurio daugelis moksleivių dreba. „Aš nesuprantu!”, „Tai per sunku!”. – tai gerai pažįstamos frazės, kurias tėvai girdi, kai kalbama apie trupmenas, lygtis ar geometriją. Tačiau kodėl taip nutinka? Kodėl vieni vaikai ja džiaugiasi, o kitiems matematika tampa neįveikiama kliūtimi? Atsakymas slypi mūsų smegenų veikloje, o mokslas jau žino, kaip padėti vaikui ne tik susidoroti su matematika, bet ir ją pamilti. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas slypi už nemeilės skaičiams, ir pasidalysime konkrečiais, moksliniais tyrimais pagrįstais būdais, kaip padėti vaikui matematiką suvokti kaip smagų iššūkį, o ne problemą.
Kodėl matematika atrodo tokia sunki?
Kad suprastume, kodėl matematika yra sudėtinga, atsigręžkime į neurologiją. Stenfordo universitete atlikti tyrimai, kuriems vadovavo profesorė Jo Bowler, rodo, kad neigiamas požiūris į matematiką dažnai susijęs su matematiniu nerimu – būsena, kai baimė suklysti ar patirti nesėkmę blokuoja darbinę atmintį.
Darbinė atmintis – tai smegenų dalis, kuri išsaugo informaciją atliekant užduotis, pavyzdžiui, sprendžiant lygtį 7 + 8 × 2. Kai vaikas bijo, kad „vėl nepavyks”, jo smegenys naudoja išteklius baimei slopinti, o ne skaičiavimams atlikti. Dėl to net paprastos užduotys atrodo neįmanomos.
Kita priežastis yra fiksuota mąstysena – psichologės Carol Dweck sukurtas terminas. Jei vaikas mano, kad „neturi matematinių gebėjimų”, jis vengia užduočių, kurios atrodo sudėtingos, kad nesijaustų „kvailas”. K. Dweck tyrimai rodo, kad net 40 % moksleivių gali turėti fiksuotą mąstyseną matematikos atžvilgiu, o tai mažina jų motyvaciją mokytis.
Galiausiai matematikai reikia abstraktaus mąstymo, kurį vaikai lavina palaipsniui. Pavyzdžiui, žurnale „Journal of Cognitive Neuroscience” (2016 m.) paskelbtas tyrimas parodė, kad prefrontalinė žievė, atsakinga už sudėtingus skaičiavimus ir logiką, visiškai susiformuoja tik sulaukus 20-25 metų. Jaunesnių mokinių ji dar nesubrendusi, todėl tokios sąvokos kaip neigiami skaičiai ar kintamieji gali atrodyti nesuprantamos.
Kaip smegenys trukdo pamilti matematiką?
Suskirstykime konkrečius mechanizmus, kurie sukuria kliūtis. Pirma, kognityvinė perkrova. Matematikos užduotims spręsti dažnai reikia vienu metu mintyse išlaikyti daugybę elementų: uždavinio sąlygas, formules, veiksmų seką. Čikagos universitete (2018 m.) atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, kurių darbinės atminties pajėgumas yra mažas, dažniau daro klaidų atlikdami daugiapakopes užduotis, pavyzdžiui, atlikdami ilgąjį dalijimą arba spręsdami lygtis.
Antra, stereotipų grėsmė. Jei vaikas girdi, kad „matematika skirta berniukams” arba „tu neturi gabumų skaičiams”, jo smegenys pasąmoningai patvirtina šiuos lūkesčius. Eksperimentas, aprašytas žurnale Science (1999), parodė, kad mergaitės, kurioms prieš matematikos testą buvo priminti lyčių stereotipai, pasiekė prastesnių rezultatų nei kontrolinė grupė.
Trečia, konteksto trūkumas. Matematikos dažnai mokoma abstrakčiai, be jokio ryšio su realiu gyvenimu.
Nacionalinės matematikos mokytojų tarybos (National Council of Teachers of Mathematics, NCTM, 2020) atliktas tyrimas parodė, kad 68 % mokinių geriau supranta šį dalyką, kai užduotys susiejamos su praktinėmis situacijomis, pavyzdžiui, skaičiuojant nuolaidas parduotuvėje ar planuojant biudžetą.
Kaip padėti vaikui pamilti matematiką? Smegenų paslaptys
Dabar, kai jau žinome, kodėl matematika yra sudėtinga, galime pasitelkti mokslinius metodus ir paversti ją įdomiu nuotykiu. Pateikiame konkrečius veiksmus, kurie padės jūsų vaikui.
1. Ugdykite augimo mąstyseną
Carol Dweck savo knygoje „Mąstysena” įrodo, kad tikėjimas augimo mąstysena keičia požiūrį į mokymąsi. Užuot gyrę „sumanumą” („Tu toks gabus!”), girkite pastangas („Tu puikiai atlieki šią užduotį!”). Žurnale „Child Development” (2017 m.) paskelbtame tyrime nustatyta, kad augimo mąstyseną turintys vaikai 30 proc. dažniau imasi sudėtingų užduočių ir geriau susidoroja su nesėkmėmis. Skatinkite vaiką klaidas laikyti mokymosi dalimi, o ne nesėkme.
2. Sumažinkite matematinį nerimą
Neuropsichologas Xiang Yu Nature (2019) tyrime parodė, kad kvėpavimo pratimai prieš atliekant užduotis sumažina kortizolio (streso hormono) kiekį ir 15 % pagerina rezultatus. Išmokykite vaiką prieš matematikos pamoką 5 kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti. Taip pat padeda vizualizacija: paprašykite vaiko įsivaizduoti save sėkmingai sprendžiantį uždavinį. Tai suaktyvina nervines jungtis, susijusias su pasitikėjimu savimi.
3. Supaprastinkite pažinimo krūvį
Kad sumažintumėte darbinės atminties perkrovą, suskaidykite užduotis į mažus etapus. Pavyzdžiui, spręsdami lygtį 2x + 3 = 11, pirmiausia užrašykite: „Iš abiejų dalių atimkite 3”. Educational Psychology Review (2014 m.) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žingsnis po žingsnio pagerina supratimą 25 %. Taip pat naudokite vaizdines užuominas: diagramas, brėžinius ar net kubelius jaunesniems mokiniams. Tai sumažina abstraktaus mąstymo krūvį.
4. Padaryti matematiką praktine
Susiekite problemas su realiu gyvenimu. Pavyzdžiui, vietoj sauso „Rask 20 % iš 50” pasiūlykite: „Parduotuvė suteikia 20 % nuolaidą žaislui už 50 rublių. Kiek jis kainuos?” NCTM (2020) atlikto tyrimo duomenimis, kontekstinės užduotys padidina mokinių įsitraukimą 40 %. Vidurinių mokyklų mokiniams galite naudoti pavyzdžius iš finansų, programavimo ar net sporto duomenų analizės.
5. Žaiskite su matematika
Žaidimai suaktyvina smegenų dopamino sistemą, todėl mokymasis tampa malonus. Žurnalo „Journal of Educational Psychology” (2015 m.) tyrime nustatyta, kad žaidybinimas 20 % pagerina matematikos rezultatus. Išbandykite tokias programėles kaip „Prodigy” arba stalo žaidimus, pavyzdžiui, „Set”. Paaugliams – loginius ar programavimo iššūkius, pavyzdžiui, kurti paprastus Python žaidimus, kuriuose matematika tampa kūrybiškumo įrankiu.
6. Raskite įkvepiantį mokytoją
Charizmatiškas mokytojas gali pakeisti jūsų požiūrį į dalyką. Pavyzdžiui, internetinėje 1-11 klasių mokykloje „Tochka Znanije” matematiką dėsto Andrejus Aleksandrovičius Šeludko, 2015 m. visos Rusijos aukštosios matematikos olimpiados nugalėtojas. Turėdamas 7 metų pedagoginio darbo patirtį ir išmokydamas 10 000 vaikų, jis žino, kaip sudėtingas temas paversti įdomiomis istorijomis, padėdamas kiekvienam mokiniui patikėti savo jėgomis.
Ką turėtų daryti tėvai?
Jūsų parama yra labai svarbi. Štai keletas patarimų:
- Nepasakokite apie savo baimes. Jei patys sakysite: „Man niekada nepatiko matematika”, jūsų vaikas gali perimti tokį požiūrį. Vystymosi psichologijos tyrime (2018) nustatyta, kad tėvų nerimas dėl matematikos 10-15 % sumažina vaikų akademinius pasiekimus.
- Užduokite atvirus klausimus. Vietoj „Ar supratote?” paklauskite: „Kaip manote, nuo ko reikėtų pradėti šią užduotį?”. Taip ugdomas kritinis mąstymas.
- Švęskite mažas pergales. Net ir teisingai atlikus vieną užduotį verta pagirti. Tai stiprina pasitikėjimą savimi.
Matematika – tai kelionė
Matematika – tai ne tik skaičiai, bet ir mąstymo, analizės ir problemų sprendimo būdas. Suprasdami, kaip veikia smegenys, galite padėti vaikui įveikti baimę ir atrasti atradimo džiaugsmą. Taikykite laipsnišką požiūrį, sumažinkite stresą, o mokymąsi paverskite praktišku ir įkvepiančiu. Laikui bėgant jūsų vaikas ne tik nustos nekęsti matematikos, bet ir pradės į ją žiūrėti kaip į žavią dėlionę, kurią gali sudėlioti.
Pradėkite šią kelionę šiandien – ir galbūt jūsų vaikas bus vienas iš tų, kurie su šypsena sakys: „Matematika? Tai nuostabu!”
